Sausio 17 dieną Vilniuje vykęs seminaras pritraukė dalyvių iš visos Lietuvos. „360 Sportas" komanda organizuodama šį renginį uždėjo dar vieną „varnelę" prie savo darbų sąrašo. Sporto renginiai - tai ne tik turnyrai ir varžybos. Žaidėjų teorinis tobulėjimas - ne mažiau svarbus.

Seminarą vedė vienas iš didžiausią teisėjavimo patirtį sukaupusių tinklinio teisėjų Andrius Gavorka. Renginyje buvo apžvelgiamos dabartinės taisyklės, kurias tikrai ne kiekvienas, o ypač mėgėjiškai žaidžiantis, tinklininkas žino. Taip pat buvo aiškiai išdėstyta naujosios taisyklės dėl visiško tinklo nelietimo teorija. Daugiausia laiko seminaro letorius ir dalyviai skyrė vaizdo peržiūroms, kuriose buvo nagrinėjami sudėtingi žaidybiniai epizodai ir jų interpretacijos, o taip pat bendrai diskusijai.

Esame labai dėkingi teisėjui Andriui Gavorkai, jog sutiko pasidalinti savo žiniomis. Viskas tapo žymiai aiškiau ir papraščiau. Tikimės, jog tai ne paskutinis kartas, kai dirbame kartu.

Nemažiau smagu, jog Andrius skyrė savo brangaus laiko ir atsakė į mums ir, tikimės, Jums įdomius klausimus. Teisėją Andrių Gavorką kalbino vienas iš „360 Sportas" įkūrėjų Robertas Švedas.

 

Kas lėmė, jog savo gyvenimą susiejote su tinkliniu? Kada tuo susidomėjote ir pradėjote sportuoti?

Prieš 29 metus pradėjau lankyti plaukimą Kaune 28 –oje vid. mokykloje. Po dviejų mėnesių plaukimo treniruočių eidamas namo užėjau į mokyklos sporto salę ir pamačiau, kad mano visi bendraklasiai mokinasi tinklinio pagrindų. Pažiūrėjau – patiko. Nuo kitos savaitės aš jau buvau sporto salėje. Iš tuometinių mano bendraklasių tinklinio sporto mokyklą baigėme tik dviese :)

Andrius Gavorka – tinklininkas, treneris ar teisėjas? Žinome, jog visi epitetai Jums puikiai tinka, tačiau kuris Jums pačiam labiausiai prie širdies?

Aktyviai nesportuoju jau 5 metus, tik savo malonumui dar kartais žaidžiu Kauno tinklinio mėgėjų lygoje. Treneriu dirbu 18 metų, tai tikrai labai sunkus darbas, kainuojantis daug emocijų ir pastangų, bet viskas atsiperka, kai tavo komanda laimi. Teisėjauju 22 metus, esu nacionalinės kategorijos teisėjas, teisėjauju įvairiose varžybose, esu Lietuvos moterų tinklinio lygos vyr. teisėjas, Lietuvos paplūdimio tinklinio varžybų vyr. teisėjas, studentų lygos vyr. teisėjas - tai taip pat labai atsakingas darbas. Bet labiau prie širdies pats tinklinio žaidimas, nes tai yra komandinis žaidimas, vienas negali laimėti, turi bendradarbiauti su kitais žaidėjais ir t.t.

Kaip galvojate, ar anksčiau salės tinklinis buvo populiaresnis?

Manau, kad kaip tik dabar tinklinis populiaresnis, nei anksčiau, bet tada, kai žaidžiau Lietuvos vyrų tinklinio aukščiausioje lygoje: salėje ir paplūdimyje – komandų ir žaidėjų buvo aukštesnis lygis.

Jums pačiam mielesnis salės tinklinis ar paplūdimio tinklinis? Kodėl?

Paplūdimio tinklinis, nes žaidėjai turi būti universalūs, gerai pasirengę techniškai ir fiziškai. O kur sunkiau - ten įdomiau :)

Nors dabar, galima sakyti, vyksta tinklinio renesansas, tačiau salės tinklinis vis dar stagnacijos būsenoje. Sutinkate su šiuo teiginiu?

Iš dalies taip. Bet didėja komandų skaičius moterų ir vyrų salės čempionatuose. Atkurtos Lietuvos moterų ir vyrų nacionalinės tinklinio rinktinės, kurios jau dalyvavo pasaulio ir Europos čempionatų atrankose. Padaugėjo tinklinio mėgėjų lygų ir komandų Lietuvoje. Kol kas rezultatus matome tik paplūdimio tinklinyje,bet nereikia pamiršti padėkoti visiems Lietuvos tinklinio treneriams, kurie dirba salėje - visi tinklininkai, kurie laimėjo medalius plaplūdimio tinklinyje – atėjo iš salės tinklinio ir visą sezoną žaidžia salės tinklinį ir tik nuo gegužės mėnesio ateina į atvirus aikštynus. Didėja paplūdimio tinklinio aikštelių visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Daugelis ateina į sales išmokti tinklinio pagrindų, kad vasarą gerai praleistų laiką paplūdimyje ir tuo pačiu atveda savo vaikus į tinklinį. Gal kažkuri karta ir turės aukštesnių pasiekimų salėje.

Ar 5 komandos Lietuvos vyrų tinklinio čempionate atitinka dabartinį tinklinio išsivystymą šalyje? Kaip manote, ar yra potencialo didinti šį skaičių ir kokios galėtų būti to sąlygos?

Taip, A lygoje rungtyniauja 5 komandos, bet B lygoje 10 komandų, iš kurių dvi tikrai nenusileidžia A lygos komandoms ir kitais metais galėtų papildyti A lygos komandų gretas. Rungtynės transliuojamos per Delfi.tv, o tai, manau, yra nauda komandoms, nes jas mato žiūrovai ir tai sudaro geresnes galimybes ieškoti rėmėjų.

Kokia dabartinė situacija su teisėjais Lietuvoje? Ar mes turime pakankamai kvalifikuotų teisėjų šalyje?

Teisėjų yra, bet ne visi nori aukoti savo laisvus savaitgalius teisėjaudami. Lietuvoje teisėjavimas daugiau hobis – iš teisėjavimo neuždirbsi. Bandome pritraukti vis daugiau jaunimo, rengiame seminarus. Jaunimas nori iš karto gauti kategoriją ir gauti didžiausią atlygį, nors teisėjavimo praktikos dar neturi.

Kaip mūsų šalies teisėjai vertinami tarptautiniu lygiu? Kokie pasiekimai?

Turime tris tarptautinės kategorijos teisėjus: tai Algirdas Belevičius, kuris jau pagal amžių negali teisėjauti tarptautinėse varžybose, Audrių Gargasą ir Andrių Steponavičių. Jie teisėjauja įvairiuosetarptautinėse varžybose ir Lietuvoje. Audrius teisėjavęs sėdinčiųjų tinklinyje: Europos jaunimo čempionato finale 2006 m., pasaulio taurės varžybose dėl 3-4 vietos 2007 Kambodžoje, Europos taurės finale 2010 m. Taip pat klasikiniame tinklinyje Gargasas teisėjavęs Eurolygos grupės varžybose 2012, 2013, 2014 m., taip pat CEV Cup ketvirtfinalį 2011 m. 2011 m. Europos U18 paplūdimio tinklinio čempionate, Vilniuje, aš teisėjavau antru teisėju moterų finale dėl 3 - 4 vietos, taip pat 2013 m. Europos U20 paplūdimio tinklinio čempionate antru teisėju teisėjavau vyrų pusfinalyje ir pagrindiniame finale dėl 1 - 2 vietos. Taip pat 2014 m. Europos paplūdimio tinklinio konfederacijos (CEV) Kontinentinės taurės pirmojo etapo F pogrupio varžybose Vilniuje. Salės tinklinyje 2013 m. Kauno sporto halėje teisėjavau EEVZA, rytų Europos mergaičių tinklinio čempionate.

Lietuvoje daugėja tinklinio trenerių, tačiau klausimas kyla dėl jų kvalifikacijos. Ar yra trenerių rengimo programos? Iš ko semiamasi patirties? Ar neįžvelgiate šioje situacijoje spragų?

Nežymiai, jaunimas neskuba rinktis šią sunkią profesiją. Manau Lietuvoje trūksta tinklinio seminarų treneriams. LTF paskutinį tarptautinį seminarą vykdė 2013 m. Galima būtų vykdyti ir vietinių trenerių seminarus, pvz. pakviesti mūsų Lietuvos moterų rinktinės trenerę Daivą Simokaitienę, kad pasidalintų savo patirtimi. Ji gyvena ir dirba Švedijoje.

Grįžkime į mėgėjų tinklinį. Kaip manote, kokie kriterijai turėtų būti keliami mėgėjų lygos teisėjams? Kas akcentuojama?

Mėgėjų lygos teisėjams yra puikus startas į aukštesnio lygio varžybas, puiki treniruotė, tobulinant savo teisėjavimo įgūdžius, teisėjavimo gestus. Tik jų pasigendame LTF vykdomuose seminaruose, jie galvoja, kad viską žino, supranta tinklinio taisykles, nors kai kurie tinklinio taisyklių net neskaitę.

Pats susiduriate su mėgėjų tinkliniu. Ar sutiktumėte su mūsų teiginiu, jog nemažai mėgėjiškai žaidžiančių tinklininkų prastai išmano taisykles? Būkite atviras.

Kaip minėjau - kai tinklinio teisėjai yra net neskaitę taisyklių, o žaidėjai – tuo labiau. Nors tinklinio taisykles privalo žinoti ir žaidėjai ir treneriai. Todėl, mėgėjų lygoje dažnai kyla ginčai, nes kažkas, kažkur pasakė, kažkas girdėjo, kad reikia teisėjauti taip ir taip, bet niekas tiksliai nežino taisyklės interpretacijos. Tam LTF ir rengia seminarus, kur laukiami ne tik norintys išmokti ar teisėjaujantys teisėjai, bet ir treneriai, žaidėjai, taip pat sekretoriai.

Kaip manote, ar mėgėjų tinklinis turėtų adaptuoti aukščiausios lygos praktiką, ar eiti kitu keliu – eksperimentuoti ir pritaikyti žaidimą mėgėjų poreikiams?

Aš manau, kad mėgėjų tinklinis Lietuvoje - tai galimybė žaidėjams, komandoms, kurios nedalyvauja LTF čempionate, žaisti savo mėgstamą žaidimą. Juk daugelis žaidėjų, baigę savo karjerą Lietuvos aukščiausioje lygoje, puikiai toliau rungtyniauja mėgėjų lygose. Reikia imti pavyzdį iš Kauno tinklinio mėgėjų lygos organizatoriaus Esmiraldo Šliežausko, kuris įkūrė KTML, kuri gyvuoja jau penkerius metus, turi savo internetinį puslapį, su žaidėjų nuotraukomis, rašoma žaidimo statistika, aprašomos rungtynės, įkeliamos rungtynių nuotraukos.

Kaune dominuoja krepšinis, tačiau ir tinklinis po truputį atranda savo nišą. Ar domitės tinklinio bendruomenės gyvenimu Vilniuje? Kokie skirtumai tarp šių miestų?

Kiek žinau ir Vilniuje vyksta tinklinio čempionatas, rungtyniauja daug komandų įvairiose grupėse.

Nelaužykime tradicijų – koks būtų Jūsų palinkėjimas 360 Sportas” ir Tinklinio akademijos” bendruomenei bei visiems Vilniaus tinklininkams?

Džiugu, kad dirbate tinklinio labui, organizuojate tinklinio renginius net tik Vilniuje, bet ir Kaune. Linkiu, kad dar labiau padidėtų tinklinio bendruomenė, nesustokite ir tegul žaidžiant tinklinį, kamuolys kuoilgiau „skraidytų“ ore :)